Atliekų tvarkymo sektoriuje ryškėja pokyčiai – nuo perteklinių reikalavimų atsisakymo iki paprastesnės atliekų apskaitos ir racionalesnio teisinio reguliavimo. Apie tai spalio 20 d. Alytuje diskutavo Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau - LRATCA, Asociacija) nariai ir Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, viceministrė Giedrė Ričkutė bei jų komanda. Asociacija džiaugiasi, kad sektoriaus keliamos problemos pagaliau išgirstamos ir sulaukia konkrečių sprendimų iniciatyvų.

Susitikimo dalyvius priėmė Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras (toliau - Alytaus RATC), kurio veikla neapsiriboja vien atliekų tvarkymu. Čia daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui, edukacijoms ir inovatyviems projektams, padedantiems ugdyti atsakingo vartojimo įpročius. Alytaus RATC iniciatyvumas, kūrybiškumas ir nuoseklus dėmesys švietimo paslaugų kokybei rodo, kiek daug galima nuveikti, kai atliekų tvarkymas suvokiamas ne tik kaip infrastruktūros valdymas, bet ir kaip galimybė ugdyti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą

Ministerijos dėmesys sektoriaus problemoms virsta konkrečiais sprendimais

Vienas konkrečiausių pavyzdžių – Aplinkos ministerijos iniciatyva atsisakyti privalomo Europos standarto taikymo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Asociacija jau ne kartą kėlė klausimą dėl šio reikalavimo sukuriamų papildomų išlaidų ir administracinės naštos. Ministerija numato inicijuoti teisės aktų pakeitimus, siekdama, kad sprendimas būtų priimtas dar iki 2027 metų pradžios.

„Norisi pasidžiaugti dabartinės Aplinkos ministerijos komandos požiūriu. Jaučiame, kad mūsų keliamos problemos yra ne tik išklausomos, bet ir girdimos, o svarbiausia – ieškoma būdų jas spręsti. Atliekų tvarkymo sektoriui nereikia reikalavimų vien dėl reikalavimų. Mums reikia aiškaus, racionalaus reguliavimo, kuris padėtų dirbti efektyviau, o ne kurtų papildomas išlaidas. Šiuo klausimu su Ministerija kalbame ta pačia kalba“, – sako LRATCA prezidentas Laurynas Virbickas.

GPAIS: sistema turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai

Pokyčių laukiama ir atliekų apskaitos srityje. Ministerija pristatė GPAIS modernizavimo kryptis – retesnes ataskaitas, paprastesnį funkcionalumą ir patogesnę sistemą jos naudotojams. Aptarta ir galimybė peržiūrėti perteklinius atliekų apskaitos realiuoju laiku reikalavimus. Esminius atnaujinimus tikimasi įgyvendinti iki 2027 metų pabaigos.

Techninis kompostas: ilgai laukti atsakymai – jau lapkritį?

Vienas opiausių sektoriaus klausimų – techninio komposto naudojimo galimybės. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai jau kurį laiką kelia klausimus dėl nepakankamai aiškaus jo naudojimo reglamentavimo. Aplinkos ministerija rengia teisės aktų pakeitimus, kuriais turėtų būti tikslinami techninio komposto kokybės reikalavimai ir jo naudojimo sąvartynuose sąlygos. Pirmųjų projektų laukiama jau lapkričio mėnesį. Asociacijos nariai ketina aktyviai įsitraukti į jų svarstymą ir kartu su ministerija ieškoti sprendimų, kurie būtų ne tik pagrįsti aplinkosauginiu požiūriu, neracionaliai nedidintų atliekų tvarkymo sąnaudų, bet ir realiai įgyvendinami praktikoje.

Atliekų tvarkymo sistemos atsparumas – ne pasirinkimas, o būtinybė

Susitikime taip pat diskutuota apie atliekų deginimo pajėgumus, perdirbimo tikslus, ilgalaikį atliekų tvarkymo sistemos planavimą ir pasirengimą krizinėms situacijoms.

Atkreiptas dėmesys, kad atliekų tvarkymo infrastruktūros veiklos sutrikimai gali sukelti rimtų pasekmių ištisiems regionams. Todėl būtina ne tik numatyti pasirengimo krizėms reikalavimus, papildomi rezerviniai atliekų tvarkymo pajėgumai, bet ir užtikrinti finansines galimybes juos įgyvendinti.

Svarbiausia – ne nauji reikalavimai, o veikiantys sprendimai

Asociacijos vertinimu, Alytuje vykęs susitikimas dar kartą parodė, kokią vertę kuria atviras ir dalykiškas valstybės institucijų bei atliekų tvarkymo sektoriaus bendradarbiavimas.

Svarbu ne tik išgirsti problemas, bet ir turėti ryžto keisti tai, kas neveikia. Po dvejų metų stagnacijos aplinkos ministerijoje ir begalės nespręstų problemų, Asociacija dėkoja naujajai Aplinkos ministerijos vadovybei už konstruktyvų požiūrį, dėmesį praktinėms problemoms ir siekį mažinti nereikalingas sektoriaus išlaidas.

Dialogą numatoma tęsti dar šiemet Šiauliuose, kur vyks kitas Asociacijos narių ir ministerijos atstovų susitikimas.

LRATCA veikloje dalyvauja devyni regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Alytaus RATC, Kauno RATC, Klaipėdos RATC, Marijampolės AATC, Panevėžio RATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC, Telšių RATC ir Utenos RATC.

Nuotraukos - Vaido Jankausko (Alytaus RATC)

Kiek turėtų kainuoti regioninės atliekų tvarkymo kainos apskaičiavimas? Kokį poveikį atliekų tvarkymo sektoriui gali turėti planuojamas techninio komposto apmokestinimas? Ir kaip skaitmeniniai sprendimai gali palengvinti kasdienį darbą atliekų surinkimo aikštelėse? Šie ir kiti klausimai aptarti spalio 15 d. vykusiame Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau - LRATCA) visuotiniame narių susirinkime.

Vienas svarbiausių susirinkimo akcentų – sektoriaus interesų atstovavimas. Asociacijos nariai aptarė veiksmus dėl galimybės keisti teisės aktus, reglamentuojančius Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau - VERT) mokamas įmokas už regioninių kainų apskaičiavimą bei planuojamą techninio komposto apmokestinimą. Diskutuota ir apie galimybes mažinti sektoriui tenkančią administracinę naštą.

„Kiekvienas regionas turi savų iššūkių, tačiau dauguma problemų yra bendros visam sektoriui. Svarbu turėti vieningą poziciją tais klausimais, kurie daro įtaką mūsų veiklai. Kartu galime pasiekti daugiau nei veikdami po vieną“, – sako LRATCA prezidentas Laurynas Virbickas.

Daugiausia diskusijų susirinkime sulaukė didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (toliau – DGASA) veiklos skaitmenizavimas. Regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai dalijosi patirtimi apie naudojamas informacines sistemas, jų privalumus, trūkumus ir kasdienėje veikloje kylančius iššūkius. Aptartos galimybės tobulinti skaitmeninius sprendimus, siekiant efektyvesnio aikštelių darbo ir patogesnio atliekų priėmimo proceso. Susirinkimo metu taip pat pristatytas vienas iš DGASA veiklai skirtų informacinių sprendimų.

Žvelgiant į ateitį, dėmesio skirta ir naujiems atliekų tvarkymo iššūkiams. Augant vėjo energetikos sektoriui, vis aktualesnis tampa klausimas, kaip ateityje tvarkyti eksploatavimo laiką baigusių vėjo elektrinių menčių atliekas. Lietuvos energetikos agentūros Vėjo energetikos Baltijos jūroje vystymo skyriaus vedėjas Roman Bykov pristatė „CompositeCircle“ projektą, kuriame ieškoma stiklo pluošto kompozitų tvarkymo ir perdirbimo sprendimų. Nors šiandien šių atliekų srautas dar nėra didelis, ilgainiui jų tvarkymas gali tapti reikšmingu iššūkiu atliekų tvarkymo sistemai

Susirinkime taip pat aptartas Asociacijos narių kuruojamų veiklos sričių pasiskirstymas, specialistų mokymų organizavimas bei tolesnio darbo kryptys.

Na o apsilankymas Senovinės technikos muziejuje Sodeliškėse atliekų tvarkymo sektoriaus atstovams įgavo ir kiek kitokią prasmę. Juk nemažai panašių daiktų šiandien atsiduria tarp atliekų. Kartais riba tarp atlieka tapusio daikto ir muziejaus eksponato – tik požiūrio klausimas.

Kas toliau laukia Lietuvos atliekų tvarkymo sistemos ir kokių sprendimų reikės, kad vis ambicingesni aplinkosauginiai tikslai būtų ne tik įtvirtinti teisės aktuose, bet ir realiai įgyvendinami? Apie tai Druskininkų atliekų tvarkymo forume kalbėjo Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Laurynas Virbickas. Jo pranešimas buvo trumpas – „O kas toliau?”, tačiau pats klausimas apėmė gerokai platesnę diskusiją apie visos šalies atliekų tvarkymo sistemos ateitį.

Atliekų sektoriui keliami vis aukštesni žiedinės ekonomikos tikslai – mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, didinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje sukurta ir nuosekliai plėtota atliekų tvarkymo sistema jau leidžia pasiekti reikšmingų rezultatų. Tačiau tai nereiškia, kad sistema jau tobula, ar kad šiandien turimų priemonių pakaks ateities tikslams pasiekti. Tam reikės valios ir toliau investuoti, keisti technologijas bei ieškoti efektyvesnių sprendimų.

Viena iš svarbių jos grandžių išlieka mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Pranešime L. Virbickas juos palygino su savotiška atliekų sistemos „muitine“ – vieta, kurioje atkeliaujantys srautai įvertinami, atskiriami ir nukreipiami ten, kur gali būti tinkamiausiai sutvarkyti. Toks MBA vaidmuo tampa ypač svarbus siekiant iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti kuo daugiau perdirbti tinkamų medžiagų ir užtikrinti, kad skirtingi atliekų srautai būtų nukreipiami tinkamiausiomis jų tvarkymo kryptimis, suvaldytos galimos rizikos.

Kita tema, kurios, kalbant apie sistemos ateitį, išvengti nepavyks – atliekų deginimas. Net ir didinant rūšiavimą bei perdirbimą, lieka atliekų, kurių perdirbti neįmanoma arba tam nėra technologinių galimybių. Tokiu atveju energinis jų panaudojimas yra aukštesnė atliekų tvarkymo hierarchijos pakopa nei šalinimas sąvartyne. Todėl planuojant ateities sistemą svarbu ne priešinti atskiras jos grandis, o matyti visą atliekų kelią ir kiekvienam srautui parinkti tinkamiausią tvarkymo būdą.

Forume kalbėta ir apie techninį kompostą. Jo kiekiai ateityje turės mažėti, tačiau tam reikalingi technologiniai pokyčiai, investicijos ir realus pereinamasis laikotarpis – vien reguliaciniais ar ekonominiais instrumentais technologinių procesų pakeisti neįmanoma.

Tačiau klausimas „O kas toliau?“ apima ne tik technologijas. Siekiant efektyvesnės atliekų tvarkymo sistemos gali tekti svarstyti ir nepopuliarius sprendimus bei peržiūrėti šiandien įprastus veiklos modelius. Vienas iš pranešime paminėtų pavyzdžių – Latvija, kurioje ieškoma didesnio masto ir efektyvesnių atliekų tvarkymo sprendimų. Lietuvoje į šią diskusiją taip pat verta žvelgti per savivaldybių prizmę – ieškant galimybių bendradarbiauti ir kartu įgyvendinti sprendimus tais atvejais, kai didesnis mastas leistų atliekas tvarkyti efektyviau.

Atsakymo į klausimą „O kas toliau?“ šiandien dar nėra vieno. Tačiau jau sukurta ir gerai veikianti sistema nėra galutinis rezultatas. Siekiant ambicingų aplinkosauginių tikslų neužteks keisti vien reikalavimų – kartu turės keistis technologijos, infrastruktūra, reikės investicijų ir nebijoti ieškoti efektyvesnių sprendimų.

VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro informacija ir nuotraukos 

LRATCA veikloje dalyvauja devyni regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Alytaus RATC, Kauno RATC, Klaipėdos RATC, Marijampolės AATC, Panevėžio RATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC, Telšių RATC ir Utenos RATC.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) delegacija susitiko su Aplinkos ministre Ieva Andriulaityte, viceministre Giedre Ričkute ir jų komanda aptarti komunalinių atliekų tvarkymo situacijos regionuose, maisto atliekų tvarkymo pažangos, aktualių reglamentavimo klausimų, investicijų poreikio naujuoju finansavimo laikotarpiu bei kitų sektoriui svarbių temų.

Susitikimo metu daug dėmesio skirta techninio komposto teisiniam reglamentavimui ir panaudojimui, maisto atliekų tvarkymui, kibernetinio saugumo reikalavimų taikymui regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Taip pat diskutuota apie ilgalaikę atliekų tvarkymo sistemos raidą – biologinio apdorojimo infrastruktūros perspektyvas, atliekų deginimo vaidmenį, finansavimo priemones, apyvartinių taršos leidimų (ATL) klausimus bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui taikomus Europos standartus.

„Džiaugiamės naujos ministrės ir jos komandos siekiu palaikyti tiesioginį dialogą su regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovais ir išgirsti viešojo sektoriaus poziciją. Tokios diskusijos padeda ne tik įvardyti problemas, bet ir kartu ieškoti praktiškai įgyvendinamų sprendimų. Dėkojame ministrei ir jos komandai už atvirą pokalbį ir norą bendradarbiauti“, – sako LRATCA prezidentas Laurynas Virbickas.

Ministrė I. Andriulaitytė savo ruožtu pabrėžė vertinanti regioninių atliekų tvarkymo centrų indėlį į šalies atliekų tvarkymo sistemą ir išreiškė siekį tokio formato susitikimus rengti periodiškai. Sutarta, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai įvertins techninio komposto apmokestinimo poveikį gyventojams ir galimas jo mažinimo priemones. Ministerija, matydama aiškią mažinimo strategiją, būtų pasirengusi ieškoti kompromiso dėl apmokestinimo taikymo termino, kartu pabrėžiant būtinybę užtikrinti Lietuvai nustatytų atliekų perdirbimo rodiklių pasiekimą.

Diskusijoje taip pat akcentuotas aktyvesnės Aplinkos ministerijos lyderystės poreikis formuojant nuoseklią ilgalaikę atliekų tvarkymo politiką ir koordinuojant regionams aktualių sisteminių klausimų sprendimą.

Asociacijos veikloje dalyvauja devyni regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Alytaus RATC, Kauno RATC, Klaipėdos RATC, Marijampolės AATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC, Telšių RATC ir Utenos RATC.

Liepos 30 d. vykusiame Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) visuotiniame narių susirinkime baigėsi Žilvino Šilgalio kadencija asociacijos prezidento pareigose. Naujuoju LRATCA prezidentu vienbalsiai išrinktas prieš tai LRATCA viceprezidento pareigas ėjęs VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Laurynas Virbickas.

Birželio 15–17 dienomis Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (Asociacija) nariai lankėsi Vokietijoje, kur susipažino su pažangiomis bioatliekų, statybinių ir inertinių atliekų tvarkymo bei grunto apdorojimo technologijomis. Darbinio vizito metu delegacija aplankė Berlyno regione veikiančias įmones, kuriose buvo pristatyti įvairūs atliekų tvarkymo sprendimai bei pasidalinta praktine veiklos patirtimi.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija (Asociacija) atkreipia dėmesį, kad siūlomas reguliavimas dėl viešosiomis lėšomis sukurtos maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros eksploatavimo perdavimo privačiam operatoriui gali apriboti savivaldybių ir jų valdomų regioninių atliekų tvarkymo centrų galimybes užtikrinti ekonomiškai efektyvų sistemos veikimą.

Nors skaidraus darbo užmokesčio pokyčių įsigaliojimas nukeltas į 2027 metų pradžią, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau – LRATCA) nariai nusprendė su būsimomis naujovėmis susipažinti iš anksto ir tinkamai joms pasirengti. Birželio 12 dieną Klaipėdos RATC biure vykusiuose mokymuose dalyvavo šalies regioninių atliekų tvarkymo centrų vadovai bei apskaitos specialistai, o dalis asociacijos narių diskusijas stebėjo nuotoliniu būdu.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau – LRATCA) nariai balandžio 16 dieną rinkosi į visuotinį susirinkimą, kuriame patvirtino praėjusių metų veiklos ataskaitą, susipažino su nauja profesinio mokymo programa, skirta atliekų tvarkymo sektoriaus specialistams, apžvelgė šių metų prioritetus.

Baltijos jūra yra viena iš labiausiai eutrofikacijos paveiktų jūrų pasaulyje. Perteklinio maistinių medžiagų kiekio sukelta eutrofikacija lemia dumblių žydėjimą, deguonies stygių, vandens floros ir faunos nykimą, ekosisteminių jūros teikiamų paslaugų mažėjimą.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ARATC) Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parke vasario 12 d. vyko Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų specialistų mokymai. Susitikimo metu tarptautiniai ekspertai aptarė dirbtinio intelekto taikymo galimybes atliekų skirstymo procesuose, taip pat rūšiavimo plėtros kryptis ir sąvartynų eksploatacijos ateities perspektyvas.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) nariai spalio 2 d. Marijampolėje susirinko į paskutinį šių metų visuotinį narių susirinkimą. Jo metu buvo nagrinėti svarbiausi veiklos klausimai, pristatytos naujovės tvarumo reguliavimo srityje bei priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl Seime priimto Atliekų tvarkymo įstatymo vetavimo.