Vis dažniau pasigirstant kalboms apie mechaninio-biologinio (MBA) ar mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių veiklos atsisakymą, pirmiausia būtina pripažinti, kad planuojant MBA/MA įrenginius, juos statant už Europos Sąjungos (ES) ir savivaldybių lėšas, o dalį jų per ilgalaikes sutartis perleidus valdyti privatiems operatoriams, buvo padaryta grubių klaidų ir dalis jų galimai piktybiškai siekiant ne didesnės naudos viešam interesui, o geresnių galimybių privačiam verslui gauti didesnius pelnus nieko į šiuos įrenginius neinvestavus. Už tai pirmiausia atsakingi tuometiniai Aplinkos ministerijos vadovai. Trūko ir koordinacijos, nes MBA/MA įrenginiai sukurti skirtingi. Iš praeities klaidų pasimokius, derėtų ieškoti racionaliausių galimų sprendimų ir tam, kad išvengtume naujų klaidų, priminsime faktus.
Kodėl MBA/MA įrenginiai buvo reikalingi?
MBA/MA infrastruktūros sukūrimui 2010–2015 m. buvo investuota 148,6 mln. Eur, iš kurių 85 proc. buvo finansuojama ES Sanglaudos fondo lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymas“ priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklą „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų surinkimo infrastruktūros sukūrimas“, likusios lėšos – regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC)/savivaldybių. Atliekų tvarkymo srities užduotys yra Europos Sąjungos lygmens užduotys valstybėms narėms, tai yra – tiesiogiai jas vykdančioms institucijoms – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, savivaldybėms, RATC. 2014–2020 m. buvo sėkmingai įvykdytos Lietuvos Respublikai nustatytos užduotys atliekų tvarkymo srityje. Lietuvoje veikia 10 MBA/MA įrenginių, kurie kiekviename regione yra skirtingi: vienuose atliekos apdorojamos mechaniškai, kituose – mechaniškai ir biologiškai, dalyje papildomai išgaunamos dujos ir gaminama elektra.
Kokios gi tos užduotys?
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (Sąvartynų direktyva) 5 straipsnio 2 dalies c) papunktis iš valstybių narių reikalauja ne vėliau kaip per penkiolika metų nuo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekis bus sumažintas iki 35 % skaičiuojant nuo bendrojo biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekio (pagal svorį), susidariusio 1995 m. arba paskutiniaisiais metais prieš 1995 m., kai jau buvo rengiami standartizuoti Eurostato duomenys.
Valstybinio atliekų tvarkymo 2014−2020 metų plano (VATP) 230.1 punktas reikalauja:užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.
Žemiau lentelėje pateikiami duomenys apie biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduoties įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Kaip rodo statistiniai duomenys, užduotis įgyvendinta – biologiškai skaidžių atliekų pašalinta tik apie 46 proc. nuo viso leidžiamo kiekio. Šis įsipareigojimas ES neabejotinai įgyvendintas MBA/MA įrenginių dėka, kuriuose apdorojamas didžiulis kiekis biologiškai skaidžių atliekų, iš kurių gaminama energija, stabilizuotos atliekos naudojamos sąvartynų eksploatacijoje perdengimams taip tausojant gamtinius išteklius, tokius kaip žvyras ar molis.Biologiškai skaidžių atliekų irimo produktai daro didelį poveikį klimato kaitai, todėl jų tvarkymui turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys. Šių atliekų apdorojimas uždaruose MBA/MA įrenginiuose svariai prisideda ir prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo – skaidant biologines atliekas uždaruose įrenginiuose užkertamas kelias ŠESD patekti į aplinką.
Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduoties įgyvendinimas Lietuvoje, tonos:
| 2020 | 2021 |
|---|---|---|
Priimtas grynasis biologiškai skaidžių atliekų kiekis MBA/MA | 353 689 | 330 547 |
Leistinas šalinti biologiškai skaidžių atliekų kiekis | 268 100 | 268 100 |
Iš viso pašalinta biologiškai skaidžių atliekų | 123 443 | 122 966 |
Užduoties įgyvendinimas (Taip / Ne) | Taip | Taip |
Šaltinis: VATP, Aplinkos apsaugos agentūros duomenys
Dar vienas ES teisės aktų reikalavimas valstybėms narėms numatytas 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (Atliekų direktyva) 11 straipsnyje iš valstybių narių reikalaujama iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant atliekų kiekį) bent jau tokių namų ūkių atliekų medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galbūt kitos kilmės atliekų, jei šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti.
VATP 230.2-230.3 punkte reikalaujama: iki 2016 / 2020m. perdirbti, pakartotinai ar kitaip panaudoti (pavyzdžiui energijai gauti) ne mažiau kaip 45 / 65 proc. komunalinių atliekų (įvertinant pagal atliekų kiekį).
Komunalinių atliekų perdirbimo ir kito panaudojimo užduoties įgyvendinimo lentelėje pateikiami Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) surinkti statistiniai duomenys, kuriais remiantis, užduotis įgyvendinta Lietuvos Respublikoje net 20 proc. 2020 metais ir 21 proc. 2021 metais geriau nei leidžia teisės aktai. Svarus indėlis į tokį puikų užduoties įgyvendinimą yra MBA/MA įrenginiai, kuriuose apdorotos biologiškai skaidžios atliekos nebuvo pašalintos sąvartynuose, atskirtos energetinę vertę turinčios atliekos panaudotos energijai gauti atliekų deginimo įrenginiuose, o iš mišraus komunalinių atliekų srauto išrūšiuotos antrinės žaliavos perduotos perdirbėjams.
Komunalinių atliekų (KA) perdirbimo ir kt. panaudojimo užduoties įgyvendinimas Lietuvoje, tonos:
| 2020 | 2021 |
|---|---|---|
Susidaręs KA kiekis | 1 349 947 | 1 325 579 |
Pašalintų sąvartynuose KA kiekis | 194 163 | 183 894 |
Užduotis | 65% | 65% |
Perdirbta arba kitaip panaudotaKA | 85,62% | 86,13% |
Šaltinis: VATP, LRATCA
Nors ir MBA/MA įrenginių tikslas – atskirti ir apdoroti biologiškai skaidžias atliekas, tačiau iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto šiuose įrenginiuose yra atskiriamos perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos ir pakuotės. Nepaisant to, kad įrenginiai planuoti tuo metu, kai Lietuvoje dar nebuvo įdiegta Užstato sistema, antrinių žaliavų, tame tarpe ir Užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių, MBA/MA išrūšiuojama kasmet vis daugiau. Tai galima paaiškinti efektyvesniu veiklos procesų organizavimu. Tačiau siekiant geresnių rezultatų būtina įrenginių modernizacija.
Mišrių komunalinių atliekų (MKA) panaudojimas po apdorojimo MBA/MA įrenginiuose Lietuvoje, tonos:
| 2020 | 2021 |
|---|---|---|
MBA/MA priimtas MKA kiekis | 726 565 | 727 980 |
Perduotas perdirbti antrinių žaliavų kiekis | 19 738 | 21 919 |
Procentas nuo priimto kiekio | 2,72% | 3,01% |
Panaudota energijai gauti | 235 764 | 236 859 |
Procentas nuo priimto kiekio | 32,45% | 32,54% |
Šaltinis: LRATCA, Aplinkos apsaugos agentūros duomenys
Kas lauktų atsisakius MBA/MA įrenginių?
Lietuvoje kasmet susidaro apie 330,5 tūkst. t. biologiškai skaidžių atliekų, iš kurių MBA/MA įrenginių dėka 62,8 proc. yra panaudojama energijos gamybai išgaunant dujas, elektrą arba perdirbus tausojamos naudingosios iškasenos, t. y. stabilizuotos biologiškai skaidžios atliekos naudojamos sąvartynų perdengimams. Atsisakius MBA/MA įrenginių šios atliekos turėtų būti šalinamos sąvartynuose arba sudeginamos atliekų deginimo įrenginiuose. Šalinant atliekas sąvartynuose Lietuvos valstybė neįgyvendintų Sąvartynų direktyvoje numatytų įpareigojimų. Pavyzdžiui, 2021 m. visas biologiškai skaidžias atliekas šalinant sąvartyne, leistinas šalinti kiekis būtų viršytas 62,45 tūkst. t. Lygiai taip pat būtų pažeidžiamos ir Atliekų direktyvos nuostatos neužtikrinant 65 proc. perdirbamų, pakartotinai ar kitaip panaudojamų (pavyzdžiui energijai gauti) atliekų kiekio.
Pirmasis MBA/MA skeptikų motyvas – nuo 2024 m. valstybėms narėms privalomai pagal Atliekų direktyvą užtikrinant atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą, mišrių komunalinių atliekų sraute sumažės biologiškai skaidžių atliekų, todėl į MBA/MA įrenginius nebepateks tokie dideli atliekų kiekiai. Suprantama, kad laikui bėgant gyventojai išsiugdys įprotį maisto ir virtuvės atliekas rūšiuoti, tačiau taikant pakuočių ir pakuočių atliekų rūšiavimo įgūdžių įgijimo analogiją, praeis ne vieneri metai, kol mišrių komunalinių atliekų sraute neliks didelės dalies biologiškai skaidžių atliekų. Pagal Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairių informaciją, 2020 m. Aplinkos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, visas namų ūkyje susidarančias atliekas rūšiavo tik 60 proc. Lietuvos gyventojų. Remiantis Vokietijos pavyzdžiu[6], kurios gyventojai biologines atliekas rūšiuoti pradėjo prieš 25 metus, o mišrių komunalinių atliekų sraute vis dar yra biologinių atliekų, Lietuvos gyventojų mišrių komunalinių atliekų konteineriuose dar ne vienerius metus bus randamos biologinės atliekos, kurias reikės išrūšiuoti prieš nukreipiant įdeginimą ar šalinimą sąvartynuose. Taigi MBA/MA įrenginių veikla ir toliau kurs pridėtinę vertę siekiant ES įpareigojimų įvykdymo, kadangi gyventojų rūšiavimo nepakaks pasiekti numatytus tikslus.
Antra MBA/MA skeptikų alternatyva – atliekas vežti tiesiai į deginimo įrenginius. Pažymėtina, kad tokių didelių nepavojingų atliekų deginimo pajėgumų Lietuvoje nėra. Bendras visų nepavojingų atliekų deginimo įrenginių pajėgumas – 595 tūkst. t. per metus, o tai yra tik 44,89 proc. viso susidarančio mišrių komunalinių atliekų kiekio. Be kita ko, Atliekų direktyvos 4 straipsnyje įtvirtinta atliekų hierarchija, pagal kurią atliekų kitas naudojimas (pvz., energijai gauti) yra priešpaskutiniame (mažiau pageidaujamame) atliekų tvarkymo hierarchijos laiptelyje, nes siekiant strateginių atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos tikslų didžiausias dėmesys privalo būti skiriamas atliekų paruošimui perdirbti ir tolimesnio jų panaudojimo užtikrinimui.
Ambicingi ateities tikslai
ES, suprasdama, kad siekiant sumažinti atliekų susidarymą, o susidariusias atliekas panaudojant sugražinti į gamybos ciklą, ateičiai kuria dar ambicingesnius tikslus. Atliekų direktyva valstybes nares įpareigoja padidinti pakartotiniam naudojimui parengiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį tiek, kad jos sudarytų bent 60 proc. atliekų (pagal svorį) iki 2030 m., o 2035 m. – iki 65 proc. O 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (Pakuočių direktyva) numato, kad iki 2030 m. gruodžio 31 d. valstybėse narėse turi būti pasiektas pakuočių atliekose esančio plastiko perdirbimo tikslas – 55 proc. (pagal svorį).
„Reloop“ ir „Zero Waste Europe“ neseniai paskelbė „Eunomia“ atliktą studiją „Mišrių atliekų rūšiavimas – raktas siekiant ES žiedinės ekonomikos tikslų“, kurioje buvo išnagrinėti esami ir prognozuojami pakuočių ir komunalinių atliekų perdirbimo rezultatai Europoje. Pagal šiuos rezultatus studijoje daroma išvada, kad norint pasiekti ambicingų perdirbimo rodiklių bei sumažinti atliekų tvarkymo poveikį klimato kaitai, gali prireikti visose valstybėse narėse įdiegti mišrių atliekų rūšiavimą. Rengiant studiją buvo pasirinktos trys valstybės narės, kuriose jau ir šiandien perdirbamumo rodiklis yra itin aukštas – tai Vokietija, Belgija ir Švedija. Šiose valstybėse buvo tiriama mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įtaka numatytų užduočių įgyvendinimui. Tyrėjai nustatė, kad net ir tuo atveju, jei rūšiuojančių gyventojų skaičius augs ir rūšiavimo įgūdžiai gerės, o gamintojai pagerins plastikinių pakuočių žaliavas (perdirbamumą), tikėtina, kad reikės įdiegti mišrių komunalinių atliekų, rūšiavimo sistemas, kad būtų nuosekliai laikomasi perdirbimo tikslų ir būtų užtikrinta pažanga siekiant platesnių ES išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų. Visose valstybėse įdiegtas mišrių komunalinių atliekų rūšiavimas galėtų sutaupyti nuo 10,2 iki 23,2 MtCO₂emisijų per metus, priklausomai nuo atskiro surinkimo sėkmės. Tai leistųsutaupyti iki 21 % viso 2020 m. ES atliekų sektoriaus išmetamų teršalų kiekio.
„Zero Waste Europe“ planuoja inicijuoti Atliekų ir Sąvartynų direktyvų pakeitimus įpareigojant valstybes nares įdiegti mišrių atliekų rūšiavimo sistemas, siekiant pašalinti perdirbamas medžiagas prieš atliekas nukreipiant į deginimą ar sąvartynus. Taip pat planuojama inicijuoti pakeitimus, kad komunalinių atliekų tvarkymo būdas R1 (panaudojimas energijai gauti) nebegalėtų būti klasifikuojamas kaip naudojimas. Taip pat planuojama inicijuoti Pakuočių direktyvos pakeitimus siekiant uždrausti deginti ir šalinti perdirbamas/pakartotinai naudojamas medžiagas.
Akivaizdu, kad ES ekonomikai pereinant prie žiedinės ekonomikos, turės būti keičiamas požiūris į atliekas – jos taps patrauklios dėl savo potencialo virsti žaliavomis. Planuojami teisės aktų pakeitimai šį virsmą tik paskatins, kadangi norint laikytis teisinio reglamentavimo, valstybės privalės inicijuoti pokyčius atliekų tvarkymo srityje. Norint kuo daugiau atliekų perdirbti, ypatingai aktualus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimas prieš jas šalinant sąvartynuose ar nukreipiant į deginimą. Lietuva turi MBA/MA įrenginių infrastruktūrą atliekų perdirbamumo tikslams pasiekti. Neišnaudoti turimos infrastruktūros būtų tiesiog neracionalu. Galime pasidžiaugti, kad nesame tarp valstybių, kurios neturi reikiamos infrastruktūros mišrių komunalinių atliekų rūšiavimui – jos turės ją sukurti.
Ar tikrai Lietuva pasiruošusi atsisakyti MBA/MA renginių?
ES lygmeniu projektuojamos atliekų perdirbamumo ir šalinimo sąvartynuose mažinimo priemonės orientuotos į visapusišką atliekų susidarymo prevenciją. Susidariusios atliekos, kurių išvengti neįmanoma, turės būti perdirbamos į antrines žaliavas, kaip alternatyvą panaudojant iškastinių išteklių naudojimui. Taip pat siekiama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Ar protinga būtų lengva ranka nubraukti jau atliktas investicijas ir atsisakyti sukurtos infrastruktūros vien siekiant populiarumo visuomenės akyse? Racionalus turimų išteklių bei infrastruktūros valdymas, visuomenės švietimas ir informavimas – tai yra sėkmės formulė norint įvykdyti ES užduotis valstybėms narėms. Žinoma, MBA/MA įrenginiams dėl natūralaus nusidėvėjimo ir laukiančių pokyčių atliekų srautuose bus reikalingos investicijos infrastruktūros atnaujinimui, tačiau tai gerokai mažesnės nei tos, kurios jau atliktos kuriant MBA/MA infrastruktūrą. Remiantis 2021 m. UAB „Othala“ atliktos galimybių studijos „Antrinių žaliavų ir pakuotės atliekų paruošimo perdirbti galimybių analizė“ duomenimis, įvertinus MBA/MA modernizavimo poreikį pagal principą, kad minimaliomis investicijomis būtų pasiekiamas maksimalus rezultatas, t. y. atskirti kuo didesnį plastiko, popieriaus ir kartono medžiagų kiekį, nustatyta, kad bendras Lietuvos MBA/MA įrenginių modernizavimo lėšų poreikis siekia iki 31,8 mln. Eur. O tai net 4,7 karto mažiau nei buvo investuota 2010–2015 metais.
Turime suprasti, kad atliekos, atkeliaujančios į MBA/MA įrenginius yra visų mūsų atliekos, jei norime atsisakyti MBA/MA įrenginių turime gyventi taip, jog atliekų nesusidarytų visiškai, tačiau visi puikiai žinome, kad to pasiekti bent jau artimiausiais dešimtmečiais yra neįmanoma. Todėl turime dėti visas pastangas, kad susidariusios atliekos taptų žaliavomis, kad MBA/MA įrenginiuose dirbantiems žmonėms būtų sudarytos orios darbo sąlygos mažinant rankų darbą ir automatizuojant vykstančius procesus. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. Lietuva mokės apie 13 mln. eurų mokestį Europos Sąjungai už neperdirbtas plastiko pakuotes kasmet. Europos Komisija prognozuoja, kad ši suma augs, nes daugėjant pakavimui sunaudojamo plastiko, didėja ir jo neperdirbtas kiekis. O tai reiškia, kad atskiru rūšiuojamuoju srautu surenkamos pakuotės yra per mažomis apimtimis paruošiamos perdirbimui ir perdirbamos. Eliminavus MBA/MA įrenginius vien neperdirbto plastiko kiekis didės, todėl didės ir sumos, kurias Lietuvos Respublika turės mokėti neįvykdžiusi ES užduočių. Taigi ar tikrai pasverti visi „už“ ir „prieš“ teigiant, kad atėjo laikas atsisakyti MBA/MA įrenginių? Skyrus lėšas MBA/MA įrenginių modernizavimui, ką Aplinkos ministerija buvo žadėjusi, būtų galima pasiekti daug geresnių rezultatų. Uždaryti, žinoma, paprasčiau, bet tai situacijos nepagerintų, o ją pablogintų, tačiau efektyviai atliktas MBA/MA modernizavimas esamą situaciją ir pasiekiamą atliekų išrūšiavimo efektyvumą pagerintų. Tai būtų racionalus, išmintingas ir atliekų tvarkymo sistemai naudingas kito etapo žingsnis.
https://drive.google.com/file/d/1Fz8PGMTQhjNnW-xD7BQ5YmtBPH5NBe4T/view
https://drive.google.com/file/d/1mS-KCBa3GhljeNrjRvNR0SLHRq4UQYdS/view
https://drive.google.com/file/d/1Fz8PGMTQhjNnW-xD7BQ5YmtBPH5NBe4T/view
https://www.eea.europa.eu/soer/2010/countries/de/waste-state-and-impacts-germany
https://zerowasteeurope.eu/wp-content/uploads/2023/02/MWS_EunomiaReport_Feb2023-.pdf