Kasmet Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai susidaro apie 500 kg atliekų. Pagal atliekų tvarkymo hierarchiją, visi nuolat turėtume siekti, kad atliekų susidarytų vis mažiau. Tačiau ir susidarančios atliekos turėtų būti pirmiausiai gerai išrūšiuotos ir deramai sutvarkytos: dar tinkamos naudoti – naudojamos pakartotinai, perdirbamos, žaliosios atliekos – kompostuojamos, degi frakcija – perduodama šilumai ir energijai gaminti.
Kokie būdai tvarkyti atliekas yra racionaliausi, kokią atliekų patirtį turi sukaupę kaimynai? Siekdami atsakymų į šiuos klausimus Lietuvos atliekų tvarkymo centrai, kurių šalyje yra po vieną kiekvienoje apskrityje, vienijami Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacijos, kasmet organizuoja keletą konferencijų ir seminarų, kuriuose susipažįstama su atliekų tvarkymo naujovėmis. Rugsėjo pabaigoje Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacijai pavedus Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras Suvalkuose, Lenkijoje, suorganizavo tarptautinę konferenciją atliekų tvarkymo problemoms spręsti, bendradarbiavimo ryšiams naudojant antrines žaliavas užmegzti. Suvalkų mokslo ir technologijų centre vykusioje konferencijoje dalyvavo ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir Baltarusijos specialistų, gvildenančių atliekų tvarkymo problemas, delegacijos.
Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje atliekų tvarkytojai sprendžia skirtingas užduotis. Lenkijoje ir Lietuvoje vadovaujamasi Europos Sąjungos aplinkosauginiais reikalavimais, atliekų tvarkymo sistemos buvo sukurtos gavus nemažą ES struktūrinių fondų paramą. Baltarusijoje jau veikia su Vokietijos pagalba pastatyta šiuolaikinė atliekų perdirbimo gamykla Breste, bet specialistai dar tik domisi, kaip sukurti atliekų surinkimo sistemą, kaip gyventojai yra aprūpinami atliekoms skirtais konteineriais.
Konferencijoje pranešimą skaitė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas, kuris pristatė Lietuvoje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atliekų tvarkymo departamento direktorius Dalius Krinickas konferencijos dalyviams išdėstė, kokie juridiniai reikalavimai keliami atliekų ir antrinių žaliavų eksportui į užsienį. Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo direktorius Inesis Kiškis pateikė informaciją, kaip bus įgyvendinami 2014 -2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą gaunantys projektai atliekų tvarkymo sistemai tobulinti ir plėsti.
Lenkijos atliekų tvarkymo sistemos vienas kūrėjų profesorius Andžejus Jasinskis pasakojo, kokių tikslų siekiama plečiant atliekų tvarkymo sistemą Lenkijoje. Jis nurodė, kad Lenkijoje jau veikia 87 atliekų deginimo įrenginiai, jų sistema bus plečiama. Lietuvoje yra tik viena atliekas kurui naudojanti jėgainė Klaipėdoje, ruošiamasi tokias jėgaines statyti Vilniuje ir Kaune.
Suvalkų konferencijoje dalyvavo verslininkai: verslo partnerių bendriems projektams ieškojo kelios Lietuvos atliekas tvarkančios įmonės ir per 30 įmonių iš Lenkijos.
„Manau, kad toks tarptautinis bendradarbiavimas, kurį mes skatiname rengdami šią konferenciją, yra naudingas ir mūsų šalies, ir užsienio atliekų tvarkymo specialistams, - pasakojo Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius A.Bagušinskas. - Vienos šalys yra geriau pasirengusios atliekų deginimui, kitos - jų rūšiavimui, kompostavimui. Siekiame, kad kaimyninių šalių patirtis sprendžiant šias problemos padėtų tobulinti aplinkosauginę veiklą, padedančią išsaugoti švarią aplinką ateities kartoms“.